Madingu siluetu tampa grakšti figūra, siaurais pečiais, laibu liemeniu ir apvalaina klubų linija. Dekoltė suknelėje padidėja, o siauros prie alkūnės rankovės užsibaigia nuostabių nėrinių kaskadais. Pačiu populiariausiu moteriškos suknelės tipu tampa “kontuš“ arba taip vadinama suknelė su “Vatto klostėmis“. Įžymūs dailininkai sukūrė daug paveikslų, kuriuose vaizduojamos moterys dėvinčios šiuos nuostabius drabužius. Suknelė buvo labai patogi, priekyje - atviru kaklu, be prigludimo, krito ant krinolino, o klostės švelniai priglusdavo prie nugaros ir galėdavo baigtis nedideliu šleifu.

Visos suknelės buvo puošiamos kaspinėliais, gėlių puokštėmis, siuvinėjimais ir nėriniais.

Šukuosena šiuo laikotarpiu tampa maža. Garbanos paprasčiausiai sukeliamos į viršų ir pritvirtinamos pakaušyje. Galva papuošiama įvairiais kaspinėliais, gėlėmis, perlų vėriniais.

Vaikiška mada visiškai atkartojo suaugusiųjų. Mergaitė su krinolinu , pailginta talija ir dekoltė, panešėjo į damą miniatiūroje ir taip pat avėjo aukštakulnius siauru smailiu priekiu batelius.

Aksesuarai ir papuošimai naudojami patys įvairiausi. Būtinu aksesuaru tampa vėduoklė, dažniausiai išdailinta Buše ar Vatto. Prancūzija buvo mados skleidėja ir įtakojo visas gretimai esančias (ir ne tik) šalis.